nusprogti

nusprógti intr. 1. Š, NdŽ, Krtn, KlvrŽ, Rt, Šv, Rs sutrūkti, suskilti: Kubilo lankai nusprógsta, [kubilas] sugriūna, pardžiūna Plt. Nusprógęs lankas, pataisyk tą kubiliuką Krš. Nusprogo klumpis, ir parejau basas Šts. ║ suskirsti, nušašti: Lūpos nusprógo Kv. Gumbeli, kad tavo liežuvėlis būtų nusprogęs [už įskundimą]! Žem. 2. J, Š, L, Rtr, NdŽ, Sd, Lk, Všv, Stak, Vdžg, Skr, Lkč, Žž, Rd, Mšk, Šd nudvėsti, nustipti: Karvė užsirijo bulvių i nusprógo Rs. Da buvo veršis anos susirgęs, a pargirdėm, a paršėrėm – vos nenusprógo Als. A tokį pilną viedrą duodi veršiuo – nūsprógs Lkv. Negink taip, o kumelė nūsprógs Up. Jos (žiurkės) užėdę tų nuodų – mat nusprógę Ps. Senas buvo ir nusprógo tas mūsų bėrasai arklys Skrb. Neištūrės karvė nenusprogusi tokio[je] ganyklo[je] Šts. Ir tankiai žmogus randi – skersai kelio kurmis ėjęs ir nusprogęs LMD(Sln). ^ Nusprogo meška, mesk ir dūdas į šalį Sln. Gaidys manė manė ir nusprogo Krt. 3. Š, NdŽ, Pln, Žr, Šlv, Jnšk, Užv, Snt menk. mirti, galą gauti: Sakov, par tas dvi dieni nenusprógs [nevalgę] Slnt. Mažne nusprógo begerdamas Trk. Buvo ten darbų, būtumėt nusprógę, kad taip būtumėt dirbę kaip mas Varn. Jei kas pastatytų pri tokio darbo mūso vaikus – nusprõgtų Lks. Nusprógsiu, bet neisiu operacijos dirbti Trk. Nei ai nepasakė – nūsprógo, i gan Klp. Kaip tas vartas nusprógo, žmogaus širdis ataugo JD956. Pasiutęs gerumas! toj vilkaunėj ko nenusprogau! LzP. Baigu nusprógti Kv. Dėl ano gali nusprógti – toks arklaširdis Trk. Nusprógs kaip ubago paršelis beėsdama Krtn. Par aštuonioleka metų karaliavęs, o devyniolektūsiūs parsirgęs nusprogo M.Valanč. ^ Kol riebusis sulys, tai liesasis nusprogs (padvės) Sln. Ka tu ben nusprõgtumi! Dr.

nusprogtinaĩ adv.: Dainiuos ten anie, gers nusprogtinaĩ Šts. ║ refl. nusigaluoti (dirbant): Badą giniau, kito nieko, o dirbau visą amžių nusprogdamós Nt. Lai nusprogstas nerti su tokiais linkstančiais virbalais! Šts.

4. Šd, Lnkv, Rs, Šll, Vkš, Lk, Ms menk. užskursti, sulysti, sumenkėti: Aš tokia padvėsusi buvau, nusprógusi, aš negalėjau tarnauti, neturėjau jėgos Jdr. Jis daba toks nusprógęs, ka baisu žiūrėti Krž. Kur jau nusprógęs koksai paršas, niekas neperka Mžš. Ir ans pamato, kad vaikas vedasi tokį nusprogusį šunį skandinti LTR(ž.). | Įdevė tris keturius nusprógusius obulus Ms. Tokia nusprogusi obelelė besanti su mažais obuleliais Žr.

nusprógusiai adv.: Nusprógusiai (tingiai) bedarbuojanties tiek berandas ir gero[je] buto[je] Šts.

5. End nuskursti, nusigyventi: Nūsprógę yra, nūvarė ūkę Pj. Nūsprógęs toks kolektyvas Jdr. Ka biednas, sakydavo – ans nusprógęs Kv.

nusprógusiai adv. Šts, Kal: Apei anus visi nusprógusiai gyvena Grg.

6. Stak sumažėti, paliauti: Palauk, nevažiuok, ben speigas nusprógs Slnt. Kad šaltis nusprogtų, reik suskaityti visų po dvyleka – vienakių, plikių, ruišių ir raudonplaukių Vkš. 7. refl. Vkš menk. nusigerti: Buvo nusisprogęs bežulikaudamas Šts. Jis taip nusisprógo, kad vos bepaeina Bsg. Jau tu šiandie ir vėl nusisprógai Paį. 8. Vdk menk. išdykti, pasidaryti piktam, įžūliam: Tai nusprógęs vaikas! Erž. 9. M išsiskleisti (apie pumpurą).

◊ juokaĩs (iš juõko) nusprógti labai juoktis: Ką tu juokų pydirbai: galėjom nusprógti juokaĩs Dov. Mes mažne nusprógom iš juõko KlvrŽ. Petras liubaus ka pasakys, juokaĩs nusprógdavom LKT102(Vg). Ten juokaĩs nusprõgtumi iš to muno darbo Žr.

\ sprogti; apsprogti; atsprogti; įsprogti; išsprogti; nusprogti; pasprogti; persprogti; piesisprogti; prasprogti; prisprogti; susprogti; užsprogti